2024 m. spalio 18 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įvyko reikšminga konferencija „Kalbų sinergija: Lietuvos užsienio kalbų bendrystė ir vizija“. Šis renginys, sujungęs Lietuvos anglų (LAKMA), prancūzų (ALPF) ir vokiečių (LDV) kalbų mokytojų asociacijas kartu su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (KPA), tapo unikaliu forumu kalbų mokymo ir mokymosi Lietuvoje klausimams nagrinėti.
Konferencija subūrė daugiau nei 200 užsienio kalbų specialistų – mokytojų, dėstytojų, tyrėjų ir švietimo politikos formuotojų, siekiant diskutuoti apie užsienio kalbų ugdymo dabartinę padėtį Lietuvoje, išsakyti iššūkius bei pateikti bendrus pasiūlymus ateities vizijai. Renginį palaikė ir jame dalyvavo Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Prancūzijos, Kanados, Vokietijos, Šveicarijos ambasadų atstovai, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos atstovai, Europos Komisijos atstovai, Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) ekspertai bei kalbų institutų atstovai.
Pagrindiniai akcentai
Konferencijos pradžioje dėmesys buvo skirtas užsienio kalbų mokymo reikšmei daugiakalbėje Europoje. Pranešėjai akcentavo, kad mokinių galimybės mokytis II-ąją užsienio kalbą Lietuvoje yra ribotos. Ši situacija prieštarauja ES daugiakalbystės politikai, kuri siekia suteikti galimybes jauniems žmonėms mokytis mažiausiai dviejų užsienio kalbų.
Svarbi konferencijos dalis buvo skirta darbo grupėms, kurios detaliai aptarė strategijas bei pateikė pasiūlymus II-osios užsienio kalbos mokymosi stiprinimui. Darbo grupės pateikė tokias išvadas ir pasiūlymus:
- Struktūriniai pokyčiai mokymo planuose:
- Didinti II-osios užsienio kalbos pamokų skaičių nuo 5 iki 12 klasės, skiriant bent tris savaitines pamokas.
- Užtikrinti nuoseklumą – II-osios kalbos mokymosi galimybė turėtų būti išsaugota vyresnėse klasėse, neleidžiant mokiniams atsisakyti šio dalyko.
- Mokinių motyvacija ir sąmoningumo ugdymas:
- Integruoti karjeros ugdymą į kalbų mokymą, akcentuojant daugiakalbystės naudą darbo rinkoje.
- Skatinti dalyvavimą tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip „Erasmus+“, ir organizuoti mokinių susitikimus su užsienio įmonių atstovais.
- Kalbų mokytojų profesinis tobulėjimas:
- Plėsti galimybes II-osios užsienio kalbos mokytojams kelti kvalifikaciją, ypač gilinant integruoto mokymo metodikas ir daugiakalbės aplinkos kūrimą.
- Daugiakalbystės svarbos akcentavimas nacionaliniu lygmeniu:
- Pabrėžti daugiakalbystės svarbą nacionaliniame kontekste kaip strateginį prioritetą, prisidedantį prie šalies konkurencingumo ir investicijų pritraukimo.
- Užtikrinti vienodas kalbų mokymosi galimybes regionuose bei stiprinti mokytojų pritraukimo į atokesnes vietoves mechanizmus.
- Švietimo sistemos lankstumo didinimas:
- Peržiūrėti privalomųjų dalykų struktūrą, siekiant įtraukti daugiau valandų užsienio kalboms mokyti.
- Skatinti mokyklas kurti specializuotas programas, leidžiančias giliau mokytis tam tikrų kalbų.
- Tėvų ir bendruomenės įtraukimas:
- Stiprinti dialogą su tėvų bendruomene, reguliariai informuojant apie daugiakalbystės privalumus bei kartu sprendžiant kalbų mokymosi iššūkius.
Memorandumo svarba
Konferencijos kulminacija tapo pasiūlymai įtraukti minėtus sprendimus į memorandumą dėl užsienio kalbų mokymo Lietuvoje ateities. Šį dokumentą planuojama teikti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kitoms valdžios institucijoms bei pristatyti plačiajai visuomenei kaip ilgalaikę strategiją daugiakalbystės užtikrinimui.
Ateities perspektyvos
Konferencija „Kalbų sinergija“ ne tik subūrė užsienio kalbų specialistus, bet ir parodė, kad daugiakalbystė Lietuvoje gali būti realus ir tvarus tikslas. Bendradarbiavimo stiprinimas tarp mokyklų, universitetų ir švietimo politikos formuotojų bei institucijų, tokių kaip kalbų institutai ir ambasados, yra būtinas, norint įgyvendinti konferencijos metu išsakytas idėjas.
Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija (LDV) kartu su kitomis užsienio kalbų mokytojų organizacijomis tęs darbą, siekdama, kad kalbų mokymas Lietuvoje taptų ne tik prioritetu, bet ir pavyzdžiu kitoms šalims.